 |
|
Apie medžio dirbinius ir raižinius
Ąžuolas nuo senų senovės yra laikomas šventu medžiu, ypač pagonybės laikmečiu. Gerbė ir garbino ąžuolą ir kitos Baltų, Slavų ir Germanų tautos. Prie ąžuolų buvo aukojamos aukos, atliekamos apiegos ir ritualai, tikėta, kad jame gyvenusios mūsų protėvių vėlės. Ąžuolas dažnai minimas įvairiose pasakose ir legendose, tai netik stipriausias ir galingiausias visų girių medis, bet ir vienas energetiškai stipriausių augalų.
Dabar Lietuvoje liaudies meistrai skovia, tašo, kaltais kala rūpintojėlius, koplytstulpius, skulptūras, nuorodas, reklaminius ir informacinius skydus bei rodykles, paveikslus, lauko švietuvus ir vazonus. Žmonių, paukščių ir žvėrelių atvaizdai ir kiti tautodailės elementai puošia medines kolonas, medinių namų senovinio stiliaus duris, langus , kitus įvairios paskirties daiktus. Šiame darbe būtina mylėti ir jausti medį, nes tik jis mums suteikia galimybę iš turimo medžio "Išspausti" viską kas įmanoma ir įžiebti jame naują gyvybę. O liesdamas jį arba būdamas ąžuolo aplinkoje, žmogus gauna didžiausią galimą medžio energijos kiekį. |
